išsigertinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigertinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigertinas, mot. g. išsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertinas	išsigertini	išsigertina	išsigertinos	išsigertina	-
kilm.	išsigertino	išsigertinų	išsigertinos	išsigertinų	-	-
naud.	išsigertinam	išsigertiniems	išsigertinai	išsigertinoms	-	-
gal.	išsigertiną	išsigertinus	išsigertiną	išsigertinas	-	-
įnag.	išsigertinu	išsigertinais	išsigertina	išsigertinomis	-	-
viet.	išsigertiname	išsigertinuose	išsigertinoje	išsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigertinasis	išsigertinieji	išsigertinoji	išsigertinosios	-	-
kilm.	išsigertinojo	išsigertinųjų	išsigertinosios	išsigertinųjų	-	-
naud.	išsigertinajam	išsigertiniesiems	išsigertinajai	išsigertinosioms	-	-
gal.	išsigertinąjį	išsigertinuosius	išsigertinąją	išsigertinąsias	-	-
įnag.	išsigertinuoju	išsigertinaisiais	išsigertinąja	išsigertinosiomis	-	-
viet.	išsigertinajame	išsigertinuosiuose	išsigertinojoje	išsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigertinas, mot. g. išsigertina.
• Skiemenys: iš-si-ger-ti-nų

išsigertinų

1. tas, dėl kurio reikia išsigerti

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---