išsigalvotinaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvotinaisiais (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvotinas, mot. g. išsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotinas	išsigalvotini	išsigalvotina	išsigalvotinos	išsigalvotina	-
kilm.	išsigalvotino	išsigalvotinų	išsigalvotinos	išsigalvotinų	-	-
naud.	išsigalvotinam	išsigalvotiniems	išsigalvotinai	išsigalvotinoms	-	-
gal.	išsigalvotiną	išsigalvotinus	išsigalvotiną	išsigalvotinas	-	-
įnag.	išsigalvotinu	išsigalvotinais	išsigalvotina	išsigalvotinomis	-	-
viet.	išsigalvotiname	išsigalvotinuose	išsigalvotinoje	išsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvotinasis	išsigalvotinieji	išsigalvotinoji	išsigalvotinosios	-	-
kilm.	išsigalvotinojo	išsigalvotinųjų	išsigalvotinosios	išsigalvotinųjų	-	-
naud.	išsigalvotinajam	išsigalvotiniesiems	išsigalvotinajai	išsigalvotinosioms	-	-
gal.	išsigalvotinąjį	išsigalvotinuosius	išsigalvotinąją	išsigalvotinąsias	-	-
įnag.	išsigalvotinuoju	išsigalvotinaisiais	išsigalvotinąja	išsigalvotinosiomis	-	-
viet.	išsigalvotinajame	išsigalvotinuosiuose	išsigalvotinojoje	išsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvotinas, mot. g. išsigalvotina.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-ti-nai-siais

išsigalvotinaisiais

1. tas, dėl kurio reikia išsigalvoti

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---