išsigalvosimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvosimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvosimas, mot. g. išsigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvosimas	išsigalvosimi	išsigalvosima	išsigalvosimos	išsigalvosima	-
kilm.	išsigalvosimo	išsigalvosimų	išsigalvosimos	išsigalvosimų	-	-
naud.	išsigalvosimam	išsigalvosimiems	išsigalvosimai	išsigalvosimoms	-	-
gal.	išsigalvosimą	išsigalvosimus	išsigalvosimą	išsigalvosimas	-	-
įnag.	išsigalvosimu	išsigalvosimais	išsigalvosima	išsigalvosimomis	-	-
viet.	išsigalvosimame	išsigalvosimuose	išsigalvosimoje	išsigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvosimasis	išsigalvosimieji	išsigalvosimoji	išsigalvosimosios	-	-
kilm.	išsigalvosimojo	išsigalvosimųjų	išsigalvosimosios	išsigalvosimųjų	-	-
naud.	išsigalvosimajam	išsigalvosimiesiems	išsigalvosimajai	išsigalvosimosioms	-	-
gal.	išsigalvosimąjį	išsigalvosimuosius	išsigalvosimąją	išsigalvosimąsias	-	-
įnag.	išsigalvosimuoju	išsigalvosimaisiais	išsigalvosimąja	išsigalvosimosiomis	-	-
viet.	išsigalvosimajame	išsigalvosimuosiuose	išsigalvosimojoje	išsigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvosimas, mot. g. išsigalvosima.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-si-mą-ją

išsigalvosimąją

1. ta, kurią išsigalvos

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---