išsigalvojusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvojusioji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvojęs, mot. g. išsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojęs	išsigalvoję	išsigalvojusi, išsigalvojus	išsigalvojusios	-	išsigalvoję
kilm.	išsigalvojusio	išsigalvojusių	išsigalvojusios	išsigalvojusių	-	-
naud.	išsigalvojusiam	išsigalvojusiems	išsigalvojusiai	išsigalvojusioms	-	-
gal.	išsigalvojusį	išsigalvojusius	išsigalvojusią	išsigalvojusias	-	-
įnag.	išsigalvojusiu	išsigalvojusiais	išsigalvojusia	išsigalvojusiomis	-	-
viet.	išsigalvojusiame	išsigalvojusiuose	išsigalvojusioje	išsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojusysis	išsigalvojusieji	išsigalvojusioji	išsigalvojusiosios	-	-
kilm.	išsigalvojusiojo	išsigalvojusiųjų	išsigalvojusiosios	išsigalvojusiųjų	-	-
naud.	išsigalvojusiajam	išsigalvojusiesiems	išsigalvojusiajai	išsigalvojusiosioms	-	-
gal.	išsigalvojusįjį	išsigalvojusiuosius	išsigalvojusiąją	išsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	išsigalvojusiuoju	išsigalvojusiaisiais	išsigalvojusiąja	išsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	išsigalvojusiajame	išsigalvojusiuosiuose	išsigalvojusiojoje	išsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvojęs, mot. g. išsigalvojusi.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-ju-sio-ji

išsigalvojusioji

1. ta, kuri išsigalvojo

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---