išsigalvojamosioms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvojamosioms (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvojamas, mot. g. išsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojamas	išsigalvojami	išsigalvojama	išsigalvojamos	išsigalvojama	-
kilm.	išsigalvojamo	išsigalvojamų	išsigalvojamos	išsigalvojamų	-	-
naud.	išsigalvojamam	išsigalvojamiems	išsigalvojamai	išsigalvojamoms	-	-
gal.	išsigalvojamą	išsigalvojamus	išsigalvojamą	išsigalvojamas	-	-
įnag.	išsigalvojamu	išsigalvojamais	išsigalvojama	išsigalvojamomis	-	-
viet.	išsigalvojamame	išsigalvojamuose	išsigalvojamoje	išsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvojamasis	išsigalvojamieji	išsigalvojamoji	išsigalvojamosios	-	-
kilm.	išsigalvojamojo	išsigalvojamųjų	išsigalvojamosios	išsigalvojamųjų	-	-
naud.	išsigalvojamajam	išsigalvojamiesiems	išsigalvojamajai	išsigalvojamosioms	-	-
gal.	išsigalvojamąjį	išsigalvojamuosius	išsigalvojamąją	išsigalvojamąsias	-	-
įnag.	išsigalvojamuoju	išsigalvojamaisiais	išsigalvojamąja	išsigalvojamosiomis	-	-
viet.	išsigalvojamajame	išsigalvojamuosiuose	išsigalvojamojoje	išsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvojamas, mot. g. išsigalvojama.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-ja-mo-sioms

išsigalvojamosioms

1. ta, kurią išsigalvoja

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---