išsigalvodavusiosioms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsigalvodavusiosioms (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsigalvodavęs, mot. g. išsigalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvodavęs	išsigalvodavę	išsigalvodavusi, išsigalvodavus	išsigalvodavusios	-	išsigalvodavę
kilm.	išsigalvodavusio	išsigalvodavusių	išsigalvodavusios	išsigalvodavusių	-	-
naud.	išsigalvodavusiam	išsigalvodavusiems	išsigalvodavusiai	išsigalvodavusioms	-	-
gal.	išsigalvodavusį	išsigalvodavusius	išsigalvodavusią	išsigalvodavusias	-	-
įnag.	išsigalvodavusiu	išsigalvodavusiais	išsigalvodavusia	išsigalvodavusiomis	-	-
viet.	išsigalvodavusiame	išsigalvodavusiuose	išsigalvodavusioje	išsigalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigalvodavusysis	išsigalvodavusieji	išsigalvodavusioji	išsigalvodavusiosios	-	-
kilm.	išsigalvodavusiojo	išsigalvodavusiųjų	išsigalvodavusiosios	išsigalvodavusiųjų	-	-
naud.	išsigalvodavusiajam	išsigalvodavusiesiems	išsigalvodavusiajai	išsigalvodavusiosioms	-	-
gal.	išsigalvodavusįjį	išsigalvodavusiuosius	išsigalvodavusiąją	išsigalvodavusiąsias	-	-
įnag.	išsigalvodavusiuoju	išsigalvodavusiaisiais	išsigalvodavusiąja	išsigalvodavusiosiomis	-	-
viet.	išsigalvodavusiajame	išsigalvodavusiuosiuose	išsigalvodavusiojoje	išsigalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsigalvodavęs, mot. g. išsigalvodavusi.
• Skiemenys: iš-si-gal-vo-da-vu-sio-sioms

išsigalvodavusiosioms

1. ta, kuri išsigalvodavo

Etimologija

<= išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---