išsigėrėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrėjas	išsigėrėjai
kilm.	išsigėrėjo	išsigėrėjų
naud.	išsigėrėjui	išsigėrėjams
gal.	išsigėrėją	išsigėrėjus
įnag.	išsigėrėju	išsigėrėjais
viet.	išsigėrėjuje	išsigėrėjuose
šauksm.	išsigėrėjau	išsigėrėjai

• Skiemenys: iš-si-gė-rė-ju
• žr. pagr. f. išsigėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigėrėja.

išsigėrėju

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---