išsigėrėjas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsigėrėjas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrėjas	išsigėrėjai
kilm.	išsigėrėjo	išsigėrėjų
naud.	išsigėrėjui	išsigėrėjams
gal.	išsigėrėją	išsigėrėjus
įnag.	išsigėrėju	išsigėrėjais
viet.	išsigėrėjuje	išsigėrėjuose
šauksm.	išsigėrėjau	išsigėrėjai

• Skiemenys: iš-si-gė-rė-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsigėrėja.

išsigėrėjas

1. tas, kuris išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    išsigėrėjas: bendrai

neišsigėrėjas (lt)

Vertimai

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---

Daiktavardis

išsigėrėjas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsigėrėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsigėrėja	išsigėrėjos
kilm.	išsigėrėjos	išsigėrėjų
naud.	išsigėrėjai	išsigėrėjoms
gal.	išsigėrėją	išsigėrėjas
įnag.	išsigėrėja	išsigėrėjomis
viet.	išsigėrėjoje	išsigėrėjose
šauksm.	išsigėrėja	išsigėrėjos

• Skiemenys: iš-si-gė-rė-jas
• žr. pagr. f. išsigėrėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsigėrėjas.

išsigėrėjas

1. ta, kuri išsigeria

Etimologija

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---