išsidirbtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsidirbtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsidirbtinas, mot. g. išsidirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbtinas	išsidirbtini	išsidirbtina	išsidirbtinos	išsidirbtina	-
kilm.	išsidirbtino	išsidirbtinų	išsidirbtinos	išsidirbtinų	-	-
naud.	išsidirbtinam	išsidirbtiniems	išsidirbtinai	išsidirbtinoms	-	-
gal.	išsidirbtiną	išsidirbtinus	išsidirbtiną	išsidirbtinas	-	-
įnag.	išsidirbtinu	išsidirbtinais	išsidirbtina	išsidirbtinomis	-	-
viet.	išsidirbtiname	išsidirbtinuose	išsidirbtinoje	išsidirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbtinasis	išsidirbtinieji	išsidirbtinoji	išsidirbtinosios	-	-
kilm.	išsidirbtinojo	išsidirbtinųjų	išsidirbtinosios	išsidirbtinųjų	-	-
naud.	išsidirbtinajam	išsidirbtiniesiems	išsidirbtinajai	išsidirbtinosioms	-	-
gal.	išsidirbtinąjį	išsidirbtinuosius	išsidirbtinąją	išsidirbtinąsias	-	-
įnag.	išsidirbtinuoju	išsidirbtinaisiais	išsidirbtinąja	išsidirbtinosiomis	-	-
viet.	išsidirbtinajame	išsidirbtinuosiuose	išsidirbtinojoje	išsidirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsidirbtinas, mot. g. išsidirbtina.
• Skiemenys: iš-si-dirb-ti-nų

išsidirbtinų

1. tas, dėl kurio reikia išsidirbti

Etimologija

<= išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---