išsidirbdavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsidirbdavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsidirbdavęs, mot. g. išsidirbdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbdavęs	išsidirbdavę	išsidirbdavusi, išsidirbdavus	išsidirbdavusios	-	išsidirbdavę
kilm.	išsidirbdavusio	išsidirbdavusių	išsidirbdavusios	išsidirbdavusių	-	-
naud.	išsidirbdavusiam	išsidirbdavusiems	išsidirbdavusiai	išsidirbdavusioms	-	-
gal.	išsidirbdavusį	išsidirbdavusius	išsidirbdavusią	išsidirbdavusias	-	-
įnag.	išsidirbdavusiu	išsidirbdavusiais	išsidirbdavusia	išsidirbdavusiomis	-	-
viet.	išsidirbdavusiame	išsidirbdavusiuose	išsidirbdavusioje	išsidirbdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsidirbdavusysis	išsidirbdavusieji	išsidirbdavusioji	išsidirbdavusiosios	-	-
kilm.	išsidirbdavusiojo	išsidirbdavusiųjų	išsidirbdavusiosios	išsidirbdavusiųjų	-	-
naud.	išsidirbdavusiajam	išsidirbdavusiesiems	išsidirbdavusiajai	išsidirbdavusiosioms	-	-
gal.	išsidirbdavusįjį	išsidirbdavusiuosius	išsidirbdavusiąją	išsidirbdavusiąsias	-	-
įnag.	išsidirbdavusiuoju	išsidirbdavusiaisiais	išsidirbdavusiąja	išsidirbdavusiosiomis	-	-
viet.	išsidirbdavusiajame	išsidirbdavusiuosiuose	išsidirbdavusiojoje	išsidirbdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsidirbdavęs, mot. g. išsidirbdavusi.
• Skiemenys: iš-si-dirb-da-vu-siuo-ju

išsidirbdavusiuoju

1. tas, kuris išsidirbdavo

Etimologija

<= išsidirbti, išsidirba, išsidirbo <= iš- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---