išragintojoms

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išragintojoms (dkt., mot. g., dgs. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išragintoja	išragintojos
kilm.	išragintojos	išragintojų
naud.	išragintojai	išragintojoms
gal.	išragintoją	išragintojas
įnag.	išragintoja	išragintojomis
viet.	išragintojoje	išragintojose
šauksm.	išragintoja	išragintojos

• Skiemenys: iš-ra-gin-to-joms
• žr. pagr. f. išragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išragintojas.

išragintojoms

1. ta, kuri išragina

Etimologija

<= išraginti, išragina, išragino <= iš- + raginti, ragina, ragino

---