išrašytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išrašytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išrašytinas, mot. g. išrašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytinas	išrašytini	išrašytina	išrašytinos	išrašytina	-
kilm.	išrašytino	išrašytinų	išrašytinos	išrašytinų	-	-
naud.	išrašytinam	išrašytiniems	išrašytinai	išrašytinoms	-	-
gal.	išrašytiną	išrašytinus	išrašytiną	išrašytinas	-	-
įnag.	išrašytinu	išrašytinais	išrašytina	išrašytinomis	-	-
viet.	išrašytiname	išrašytinuose	išrašytinoje	išrašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašytinasis	išrašytinieji	išrašytinoji	išrašytinosios	-	-
kilm.	išrašytinojo	išrašytinųjų	išrašytinosios	išrašytinųjų	-	-
naud.	išrašytinajam	išrašytiniesiems	išrašytinajai	išrašytinosioms	-	-
gal.	išrašytinąjį	išrašytinuosius	išrašytinąją	išrašytinąsias	-	-
įnag.	išrašytinuoju	išrašytinaisiais	išrašytinąja	išrašytinosiomis	-	-
viet.	išrašytinajame	išrašytinuosiuose	išrašytinojoje	išrašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išrašytinas, mot. g. išrašytina.
• Skiemenys: iš-ra-šy-ti-no

išrašytino

1. tas, dėl kurio reikia išrašyti

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---