išrašomu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išrašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išrašomas, mot. g. išrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašomas	išrašomi	išrašoma	išrašomos	išrašoma	-
kilm.	išrašomo	išrašomų	išrašomos	išrašomų	-	-
naud.	išrašomam	išrašomiems	išrašomai	išrašomoms	-	-
gal.	išrašomą	išrašomus	išrašomą	išrašomas	-	-
įnag.	išrašomu	išrašomais	išrašoma	išrašomomis	-	-
viet.	išrašomame	išrašomuose	išrašomoje	išrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašomasis	išrašomieji	išrašomoji	išrašomosios	-	-
kilm.	išrašomojo	išrašomųjų	išrašomosios	išrašomųjų	-	-
naud.	išrašomajam	išrašomiesiems	išrašomajai	išrašomosioms	-	-
gal.	išrašomąjį	išrašomuosius	išrašomąją	išrašomąsias	-	-
įnag.	išrašomuoju	išrašomaisiais	išrašomąja	išrašomosiomis	-	-
viet.	išrašomajame	išrašomuosiuose	išrašomojoje	išrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išrašomas, mot. g. išrašoma.
• Skiemenys: iš-ra-šo-mu

išrašomu

1. tas, kurį išrašo

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---