išplepamąja

Taip pat žr.: išplepamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepamas, mot. g. išplepama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepamas	išplepami	išplepama	išplepamos	išplepama	-
kilm.	išplepamo	išplepamų	išplepamos	išplepamų	-	-
naud.	išplepamam	išplepamiems	išplepamai	išplepamoms	-	-
gal.	išplepamą	išplepamus	išplepamą	išplepamas	-	-
įnag.	išplepamu	išplepamais	išplepama	išplepamomis	-	-
viet.	išplepamame	išplepamuose	išplepamoje	išplepamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepamasis	išplepamieji	išplepamoji	išplepamosios	-	-
kilm.	išplepamojo	išplepamųjų	išplepamosios	išplepamųjų	-	-
naud.	išplepamajam	išplepamiesiems	išplepamajai	išplepamosioms	-	-
gal.	išplepamąjį	išplepamuosius	išplepamąją	išplepamąsias	-	-
įnag.	išplepamuoju	išplepamaisiais	išplepamąja	išplepamosiomis	-	-
viet.	išplepamajame	išplepamuosiuose	išplepamojoje	išplepamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepamas, mot. g. išplepama.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---