išplepėsimų

Taip pat žr.: išplepėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepėsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepėsimas, mot. g. išplepėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėsimas	išplepėsimi	išplepėsima	išplepėsimos	išplepėsima	-
kilm.	išplepėsimo	išplepėsimų	išplepėsimos	išplepėsimų	-	-
naud.	išplepėsimam	išplepėsimiems	išplepėsimai	išplepėsimoms	-	-
gal.	išplepėsimą	išplepėsimus	išplepėsimą	išplepėsimas	-	-
įnag.	išplepėsimu	išplepėsimais	išplepėsima	išplepėsimomis	-	-
viet.	išplepėsimame	išplepėsimuose	išplepėsimoje	išplepėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėsimasis	išplepėsimieji	išplepėsimoji	išplepėsimosios	-	-
kilm.	išplepėsimojo	išplepėsimųjų	išplepėsimosios	išplepėsimųjų	-	-
naud.	išplepėsimajam	išplepėsimiesiems	išplepėsimajai	išplepėsimosioms	-	-
gal.	išplepėsimąjį	išplepėsimuosius	išplepėsimąją	išplepėsimąsias	-	-
įnag.	išplepėsimuoju	išplepėsimaisiais	išplepėsimąja	išplepėsimosiomis	-	-
viet.	išplepėsimajame	išplepėsimuosiuose	išplepėsimojoje	išplepėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepėsimas, mot. g. išplepėsima.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---