išplepėdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išplepėdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išplepėdavęs, mot. g. išplepėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėdavęs	išplepėdavę	išplepėdavusi, išplepėdavus	išplepėdavusios	-	išplepėdavę
kilm.	išplepėdavusio	išplepėdavusių	išplepėdavusios	išplepėdavusių	-	-
naud.	išplepėdavusiam	išplepėdavusiems	išplepėdavusiai	išplepėdavusioms	-	-
gal.	išplepėdavusį	išplepėdavusius	išplepėdavusią	išplepėdavusias	-	-
įnag.	išplepėdavusiu	išplepėdavusiais	išplepėdavusia	išplepėdavusiomis	-	-
viet.	išplepėdavusiame	išplepėdavusiuose	išplepėdavusioje	išplepėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išplepėdavusysis	išplepėdavusieji	išplepėdavusioji	išplepėdavusiosios	-	-
kilm.	išplepėdavusiojo	išplepėdavusiųjų	išplepėdavusiosios	išplepėdavusiųjų	-	-
naud.	išplepėdavusiajam	išplepėdavusiesiems	išplepėdavusiajai	išplepėdavusiosioms	-	-
gal.	išplepėdavusįjį	išplepėdavusiuosius	išplepėdavusiąją	išplepėdavusiąsias	-	-
įnag.	išplepėdavusiuoju	išplepėdavusiaisiais	išplepėdavusiąja	išplepėdavusiosiomis	-	-
viet.	išplepėdavusiajame	išplepėdavusiuosiuose	išplepėdavusiojoje	išplepėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išplepėdavęs, mot. g. išplepėdavusi.

Etimologija

<= išplepėti, išplepa, išplepėjo

---