išmigus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigęs, mot. g. išmigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigęs	išmigę	išmigusi, išmigus	išmigusios	-	išmigę
kilm.	išmigusio	išmigusių	išmigusios	išmigusių	-	-
naud.	išmigusiam	išmigusiems	išmigusiai	išmigusioms	-	-
gal.	išmigusį	išmigusius	išmigusią	išmigusias	-	-
įnag.	išmigusiu	išmigusiais	išmigusia	išmigusiomis	-	-
viet.	išmigusiame	išmigusiuose	išmigusioje	išmigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigusysis	išmigusieji	išmigusioji	išmigusiosios	-	-
kilm.	išmigusiojo	išmigusiųjų	išmigusiosios	išmigusiųjų	-	-
naud.	išmigusiajam	išmigusiesiems	išmigusiajai	išmigusiosioms	-	-
gal.	išmigusįjį	išmigusiuosius	išmigusiąją	išmigusiąsias	-	-
įnag.	išmigusiuoju	išmigusiaisiais	išmigusiąja	išmigusiosiomis	-	-
viet.	išmigusiajame	išmigusiuosiuose	išmigusiojoje	išmigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigęs, mot. g. išmigusi.
• Skiemenys: iš-mi-gus

išmigus

1. ta, kuri išmigo

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

Antonimai

    išmigus: bendrai

neišmigus (lt)

Vertimai

  išmigus: bendrai

---

Padalyvis

išmigus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: išmingant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
išmingant	išmigus	išmigdavus	išmigsiant

• Skiemenys: iš-mi-gus

išmigus

1. susijęs su veiksmu išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

Antonimai

    išmigus: bendrai

neišmigus (lt)

Vertimai

  išmigus: bendrai

---