išmiegojusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegojusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegojęs, mot. g. išmiegojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegojęs	išmiegoję	išmiegojusi, išmiegojus	išmiegojusios	-	išmiegoję
kilm.	išmiegojusio	išmiegojusių	išmiegojusios	išmiegojusių	-	-
naud.	išmiegojusiam	išmiegojusiems	išmiegojusiai	išmiegojusioms	-	-
gal.	išmiegojusį	išmiegojusius	išmiegojusią	išmiegojusias	-	-
įnag.	išmiegojusiu	išmiegojusiais	išmiegojusia	išmiegojusiomis	-	-
viet.	išmiegojusiame	išmiegojusiuose	išmiegojusioje	išmiegojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegojusysis	išmiegojusieji	išmiegojusioji	išmiegojusiosios	-	-
kilm.	išmiegojusiojo	išmiegojusiųjų	išmiegojusiosios	išmiegojusiųjų	-	-
naud.	išmiegojusiajam	išmiegojusiesiems	išmiegojusiajai	išmiegojusiosioms	-	-
gal.	išmiegojusįjį	išmiegojusiuosius	išmiegojusiąją	išmiegojusiąsias	-	-
įnag.	išmiegojusiuoju	išmiegojusiaisiais	išmiegojusiąja	išmiegojusiosiomis	-	-
viet.	išmiegojusiajame	išmiegojusiuosiuose	išmiegojusiojoje	išmiegojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegojęs, mot. g. išmiegojusi.
• Skiemenys: iš-mie-go-ju-siuo-ju

išmiegojusiuoju

1. tas, kuris išmiegojo

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---