išmiegodavusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegodavusius (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegodavęs, mot. g. išmiegodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegodavęs	išmiegodavę	išmiegodavusi, išmiegodavus	išmiegodavusios	-	išmiegodavę
kilm.	išmiegodavusio	išmiegodavusių	išmiegodavusios	išmiegodavusių	-	-
naud.	išmiegodavusiam	išmiegodavusiems	išmiegodavusiai	išmiegodavusioms	-	-
gal.	išmiegodavusį	išmiegodavusius	išmiegodavusią	išmiegodavusias	-	-
įnag.	išmiegodavusiu	išmiegodavusiais	išmiegodavusia	išmiegodavusiomis	-	-
viet.	išmiegodavusiame	išmiegodavusiuose	išmiegodavusioje	išmiegodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegodavusysis	išmiegodavusieji	išmiegodavusioji	išmiegodavusiosios	-	-
kilm.	išmiegodavusiojo	išmiegodavusiųjų	išmiegodavusiosios	išmiegodavusiųjų	-	-
naud.	išmiegodavusiajam	išmiegodavusiesiems	išmiegodavusiajai	išmiegodavusiosioms	-	-
gal.	išmiegodavusįjį	išmiegodavusiuosius	išmiegodavusiąją	išmiegodavusiąsias	-	-
įnag.	išmiegodavusiuoju	išmiegodavusiaisiais	išmiegodavusiąja	išmiegodavusiosiomis	-	-
viet.	išmiegodavusiajame	išmiegodavusiuosiuose	išmiegodavusiojoje	išmiegodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegodavęs, mot. g. išmiegodavusi.
• Skiemenys: iš-mie-go-da-vu-sius

išmiegodavusius

1. tas, kuris išmiegodavo

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---