išmiegantieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegantieji (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegantis, mot. g. išmieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegąs, išmiegantis	išmiegą, išmiegantys	išmieganti	išmiegančios	-	išmiegą
kilm.	išmiegančio	išmiegančių	išmiegančios	išmiegančių	-	-
naud.	išmiegančiam	išmiegantiems, išmiegantiem	išmiegančiai	išmiegančioms, išmiegančiom	-	-
gal.	išmiegantį	išmiegančius	išmiegančią	išmiegančias	-	-
įnag.	išmiegančiu	išmiegančiais	išmiegančia	išmiegančiomis	-	-
viet.	išmiegančiame, išmiegančiam	išmiegančiuose, išmiegančiuos	išmiegančioje, išmiegančioj	išmiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegantysis	išmiegantieji	išmiegančioji	išmiegančiosios	-	-
kilm.	išmiegančiojo	išmiegančiųjų	išmiegančiosios	išmiegančiųjų	-	-
naud.	išmiegančiajam	išmiegantiesiems	išmiegančiajai	išmiegančiosioms	-	-
gal.	išmiegantįjį	išmiegančiuosius	išmiegančiąją	išmiegančiąsias	-	-
įnag.	išmiegančiuoju	išmiegančiaisiais	išmiegančiąja	išmiegančiosiomis	-	-
viet.	išmiegančiajame	išmiegančiuosiuose	išmiegančiojoje	išmiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegantis, mot. g. išmieganti.
• Skiemenys: iš-mie-gan-tie-ji

išmiegantieji

1. tas, kuris išmiega

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---