išmąstyme

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išmąstyme (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmąstymas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstymas	išmąstymai
kilm.	išmąstymo	išmąstymų
naud.	išmąstymui	išmąstymams
gal.	išmąstymą	išmąstymus
įnag.	išmąstymu	išmąstymais
viet.	išmąstyme	išmąstymuose
šauksm.	išmąstyme	išmąstymai

• Skiemenys: iš-mąs-ty-me
• žr. pagr. f. išmąstymas

išmąstyme

1. žr. veiksmas išmąstyti

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---