išgėrėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrėjas	išgėrėjai
kilm.	išgėrėjo	išgėrėjų
naud.	išgėrėjui	išgėrėjams
gal.	išgėrėją	išgėrėjus
įnag.	išgėrėju	išgėrėjais
viet.	išgėrėjuje	išgėrėjuose
šauksm.	išgėrėjau	išgėrėjai

• Skiemenys: iš-gė-rė-ju
• žr. pagr. f. išgėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išgėrėja.

išgėrėju

1. tas, kuris išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---