išgėrėją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išgėrėją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrėjas	išgėrėjai
kilm.	išgėrėjo	išgėrėjų
naud.	išgėrėjui	išgėrėjams
gal.	išgėrėją	išgėrėjus
įnag.	išgėrėju	išgėrėjais
viet.	išgėrėjuje	išgėrėjuose
šauksm.	išgėrėjau	išgėrėjai

• Skiemenys: iš-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. išgėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išgėrėja.

išgėrėją

1. tas, kuris išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

išgėrėją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išgėrėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgėrėja	išgėrėjos
kilm.	išgėrėjos	išgėrėjų
naud.	išgėrėjai	išgėrėjoms
gal.	išgėrėją	išgėrėjas
įnag.	išgėrėja	išgėrėjomis
viet.	išgėrėjoje	išgėrėjose
šauksm.	išgėrėja	išgėrėjos

• Skiemenys: iš-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. išgėrėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išgėrėjas.

išgėrėją

1. ta, kuri išgeria

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

---