išdirbusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdirbusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdirbęs, mot. g. išdirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbęs	išdirbę	išdirbusi, išdirbus	išdirbusios	-	išdirbę
kilm.	išdirbusio	išdirbusių	išdirbusios	išdirbusių	-	-
naud.	išdirbusiam	išdirbusiems	išdirbusiai	išdirbusioms	-	-
gal.	išdirbusį	išdirbusius	išdirbusią	išdirbusias	-	-
įnag.	išdirbusiu	išdirbusiais	išdirbusia	išdirbusiomis	-	-
viet.	išdirbusiame	išdirbusiuose	išdirbusioje	išdirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbusysis	išdirbusieji	išdirbusioji	išdirbusiosios	-	-
kilm.	išdirbusiojo	išdirbusiųjų	išdirbusiosios	išdirbusiųjų	-	-
naud.	išdirbusiajam	išdirbusiesiems	išdirbusiajai	išdirbusiosioms	-	-
gal.	išdirbusįjį	išdirbusiuosius	išdirbusiąją	išdirbusiąsias	-	-
įnag.	išdirbusiuoju	išdirbusiaisiais	išdirbusiąja	išdirbusiosiomis	-	-
viet.	išdirbusiajame	išdirbusiuosiuose	išdirbusiojoje	išdirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdirbęs, mot. g. išdirbusi.
• Skiemenys: iš-dir-bu-sių-jų

išdirbusiųjų

1. tas, kuris išdirbo

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---