išdirbtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdirbtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdirbtinas, mot. g. išdirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbtinas	išdirbtini	išdirbtina	išdirbtinos	išdirbtina	-
kilm.	išdirbtino	išdirbtinų	išdirbtinos	išdirbtinų	-	-
naud.	išdirbtinam	išdirbtiniems	išdirbtinai	išdirbtinoms	-	-
gal.	išdirbtiną	išdirbtinus	išdirbtiną	išdirbtinas	-	-
įnag.	išdirbtinu	išdirbtinais	išdirbtina	išdirbtinomis	-	-
viet.	išdirbtiname	išdirbtinuose	išdirbtinoje	išdirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbtinasis	išdirbtinieji	išdirbtinoji	išdirbtinosios	-	-
kilm.	išdirbtinojo	išdirbtinųjų	išdirbtinosios	išdirbtinųjų	-	-
naud.	išdirbtinajam	išdirbtiniesiems	išdirbtinajai	išdirbtinosioms	-	-
gal.	išdirbtinąjį	išdirbtinuosius	išdirbtinąją	išdirbtinąsias	-	-
įnag.	išdirbtinuoju	išdirbtinaisiais	išdirbtinąja	išdirbtinosiomis	-	-
viet.	išdirbtinajame	išdirbtinuosiuose	išdirbtinojoje	išdirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdirbtinas, mot. g. išdirbtina.
• Skiemenys: iš-dirb-ti-nų

išdirbtinų

1. tas, dėl kurio reikia išdirbti

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---