išdirbdavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdirbdavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdirbdavęs, mot. g. išdirbdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbdavęs	išdirbdavę	išdirbdavusi, išdirbdavus	išdirbdavusios	-	išdirbdavę
kilm.	išdirbdavusio	išdirbdavusių	išdirbdavusios	išdirbdavusių	-	-
naud.	išdirbdavusiam	išdirbdavusiems	išdirbdavusiai	išdirbdavusioms	-	-
gal.	išdirbdavusį	išdirbdavusius	išdirbdavusią	išdirbdavusias	-	-
įnag.	išdirbdavusiu	išdirbdavusiais	išdirbdavusia	išdirbdavusiomis	-	-
viet.	išdirbdavusiame	išdirbdavusiuose	išdirbdavusioje	išdirbdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbdavusysis	išdirbdavusieji	išdirbdavusioji	išdirbdavusiosios	-	-
kilm.	išdirbdavusiojo	išdirbdavusiųjų	išdirbdavusiosios	išdirbdavusiųjų	-	-
naud.	išdirbdavusiajam	išdirbdavusiesiems	išdirbdavusiajai	išdirbdavusiosioms	-	-
gal.	išdirbdavusįjį	išdirbdavusiuosius	išdirbdavusiąją	išdirbdavusiąsias	-	-
įnag.	išdirbdavusiuoju	išdirbdavusiaisiais	išdirbdavusiąja	išdirbdavusiosiomis	-	-
viet.	išdirbdavusiajame	išdirbdavusiuosiuose	išdirbdavusiojoje	išdirbdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdirbdavęs, mot. g. išdirbdavusi.
• Skiemenys: iš-dirb-da-vu-sie-ji

išdirbdavusieji

1. tas, kuris išdirbdavo

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---