išdirbančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdirbančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdirbantis, mot. g. išdirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbąs, išdirbantis	išdirbą, išdirbantys	išdirbanti	išdirbančios	-	išdirbą
kilm.	išdirbančio	išdirbančių	išdirbančios	išdirbančių	-	-
naud.	išdirbančiam	išdirbantiems, išdirbantiem	išdirbančiai	išdirbančioms, išdirbančiom	-	-
gal.	išdirbantį	išdirbančius	išdirbančią	išdirbančias	-	-
įnag.	išdirbančiu	išdirbančiais	išdirbančia	išdirbančiomis	-	-
viet.	išdirbančiame, išdirbančiam	išdirbančiuose, išdirbančiuos	išdirbančioje, išdirbančioj	išdirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbantysis	išdirbantieji	išdirbančioji	išdirbančiosios	-	-
kilm.	išdirbančiojo	išdirbančiųjų	išdirbančiosios	išdirbančiųjų	-	-
naud.	išdirbančiajam	išdirbantiesiems	išdirbančiajai	išdirbančiosioms	-	-
gal.	išdirbantįjį	išdirbančiuosius	išdirbančiąją	išdirbančiąsias	-	-
įnag.	išdirbančiuoju	išdirbančiaisiais	išdirbančiąja	išdirbančiosiomis	-	-
viet.	išdirbančiajame	išdirbančiuosiuose	išdirbančiojoje	išdirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdirbantis, mot. g. išdirbanti.
• Skiemenys: iš-dir-ban-čių

išdirbančių

1. tas, kuris išdirba

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---