išdirbėju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išdirbėju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išdirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbėjas	išdirbėjai
kilm.	išdirbėjo	išdirbėjų
naud.	išdirbėjui	išdirbėjams
gal.	išdirbėją	išdirbėjus
įnag.	išdirbėju	išdirbėjais
viet.	išdirbėjuje	išdirbėjuose
šauksm.	išdirbėjau	išdirbėjai

• Skiemenys: iš-dir-bė-ju
• žr. pagr. f. išdirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išdirbėja.

išdirbėju

1. tas, kuris išdirba

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---