gulb

Jotvingių kalba


Gulbė

Tarimas

TFA: [gúlb]

Daiktavardis

gulb (vyr. g.) (mot. g.)

gulbė ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „gulb“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
		Vyr. g.		Mot. g.
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		gulb	gulbys	gulb	gulbys
K.		gulbis	gulbiun̄	gulbis	gulbiun̄
N.		gulbiu	gulbems	gulbei	gulbims
G.		gulbin̄	gulbin̄s	gulbin̄	gulbin̄s
Įn.		gulbiu	gulbeis	gulbi	gulbims
Vt.	Vi.	gulby	gulbysu	gulby	gulbysu
	Kr.	gulbyn	gulbysna	gulbyn	gulbysna
	Gr.	gulbypi	gulbyspi	gulbypi	gulbyspi
	Ar.	gulbyp	gulbiump	gulbyp	gulbiump
Š.		gulbi!	gulbys!	gulbi!	gulbys!

Vartosenos pastabos

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *gulbis, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰelh₃- („klestėti, švytėti, žalias, geltonas“). Giminiškas prūsų k. gulbis, latvių k. gulbis, lietuvių k. gulbė, gulbis, slavų prokalbės *gъlbь.

Kategorijos

Paukščiai