gulb
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Gulbė |
Tarimas[taisyti]
TFA: [gúlb]
Daiktavardis[taisyti]
- gulbė (lt) (nau.)
- Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.
| Žodžio „gulb“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė) | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Vyr. g. | Mot. g. | ||||
| Vienaskaita | Daugiskaita | Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | gulb | gulbys | gulb | gulbys | |
| K. | gulbis | gulbiun̄ | gulbis | gulbiun̄ | |
| N. | gulbiu | gulbems | gulbei | gulbims | |
| G. | gulbin̄ | gulbin̄s | gulbin̄ | gulbin̄s | |
| Įn. | gulbiu | gulbeis | gulbi | gulbims | |
| Vt. | Vi. | gulby | gulbysu | gulby | gulbysu |
| Kr. | gulbin | gulbysna | gulbin | gulbysna | |
| Gr. | gulbypi | gulbyspi | gulbypi | gulbyspi | |
| Ar. | gulbyp | gulbiump | gulbyp | gulbiump | |
| Š. | gulbi! | gulbys! | gulbi! | gulbys! | |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Sudarytas remiantis prūsų k. gulbis, latvių k. gulbis, lietuvių k. gulbė, gulbis. Iš baltų-slavų prokalbės *gulbis, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰelh₃- („klestėti, švytėti, žalias, geltonas“). Giminiškas slavų prokalbės *gъlbь.