Pereiti prie turinio

gulb

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Gulbė

Tarimas[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

gulb (vyr. g.) (mot. g.)

  1. gulbė (lt) (nau.)
Daiktavardžio gulb linksniavimas
(2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
Vyr. g. Mot. g.
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita
V. gulb gulbys gulb gulbys
K. gulbis gulbiun̄ gulbis gulbiun̄
N. gulbiu gulbems gulbei gulbims
G. gulbin̄ gulbin̄s gulbin̄ gulbin̄s
Įn. gulbiu gulbeis gulbi gulbims
Vt. Vi. gulby gulbysu gulby gulbysu
Kr. gulbyn gulbysna gulbyn gulbysna
Gr. gulbypi gulbyspi gulbypi gulbyspi
Ar. gulbyp gulbiump gulbyp gulbiump
Š. gulbi! gulbys! gulbi! gulbys!

Vartosenos pastabos[taisyti]

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija[taisyti]

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *gulbis, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰelh₃- („klestėti, švytėti, žalias, geltonas“). Giminiškas prūsų k. gulbis, latvių k. gulbis, lietuvių k. gulbė, gulbis, slavų prokalbės *gъlbь.

Kategorijos[taisyti]