geltu

Taip pat žr.: geltų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

geltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. geltas, mot. g. gelta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	geltas	gelti	gelta	geltos	gelta	-
kilm.	gelto	geltų	geltos	geltų	-	-
naud.	geltam	geltiems	geltai	geltoms	-	-
gal.	geltą	geltus	geltą	geltas	-	-
įnag.	geltu	geltais	gelta	geltomis	-	-
viet.	geltame	geltuose	geltoje	geltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	geltasis	geltieji	geltoji	geltosios	-	-
kilm.	geltojo	geltųjų	geltosios	geltųjų	-	-
naud.	geltajam	geltiesiems	geltajai	geltosioms	-	-
gal.	geltąjį	geltuosius	geltąją	geltąsias	-	-
įnag.	geltuoju	geltaisiais	geltąja	geltosiomis	-	-
viet.	geltajame	geltuosiuose	geltojoje	geltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. geltas, mot. g. gelta.

Etimologija

<= gelti, gelia, gėlė

---