gelte

Taip pat žr.: geltė, ir geltę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

gelte (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: geltė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	geltė	geltės
kilm.	geltės	gelčių
naud.	geltei	geltėms
gal.	geltę	geltes
įnag.	gelte	geltėmis
viet.	geltėje	geltėse
šauksm.	gelte	geltės

• Skiemenys: gel-te
• žr. pagr. f. geltė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. geltis, gelčius.

---

Būdinys

gelte (būdinys)

Būdinys
gelte	geltinai

• Skiemenys: gel-te

gelte

Etimologija

<= gelti, gelia, gėlė

---