gaudinėtinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėtinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėtinas, mot. g. gaudinėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtinas	gaudinėtini	gaudinėtina	gaudinėtinos	gaudinėtina	-
kilm.	gaudinėtino	gaudinėtinų	gaudinėtinos	gaudinėtinų	-	-
naud.	gaudinėtinam	gaudinėtiniems	gaudinėtinai	gaudinėtinoms	-	-
gal.	gaudinėtiną	gaudinėtinus	gaudinėtiną	gaudinėtinas	-	-
įnag.	gaudinėtinu	gaudinėtinais	gaudinėtina	gaudinėtinomis	-	-
viet.	gaudinėtiname	gaudinėtinuose	gaudinėtinoje	gaudinėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtinasis	gaudinėtinieji	gaudinėtinoji	gaudinėtinosios	-	-
kilm.	gaudinėtinojo	gaudinėtinųjų	gaudinėtinosios	gaudinėtinųjų	-	-
naud.	gaudinėtinajam	gaudinėtiniesiems	gaudinėtinajai	gaudinėtinosioms	-	-
gal.	gaudinėtinąjį	gaudinėtinuosius	gaudinėtinąją	gaudinėtinąsias	-	-
įnag.	gaudinėtinuoju	gaudinėtinaisiais	gaudinėtinąja	gaudinėtinosiomis	-	-
viet.	gaudinėtinajame	gaudinėtinuosiuose	gaudinėtinojoje	gaudinėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. gaudinėtina.
• Skiemenys: gau-di-nė-ti-nas

gaudinėtinas

1. tas, kurį reikia gaudinėti

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---