gaudinėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

gaudinėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	gaudinėju	gaudinėjau	gaudinėdavau	gaudinėsiu
tu	gaudinėji	gaudinėjai	gaudinėdavai	gaudinėsi
jis, ji	gaudinėja	gaudinėjo	gaudinėdavo	gaudinės
mes	gaudinėjame, gaudinėjam	gaudinėjome, gaudinėjom	gaudinėdavome, gaudinėdavom	gaudinėsime, gaudinėsim
jūs	gaudinėjate, gaudinėjat	gaudinėjote, gaudinėjot	gaudinėdavote, gaudinėdavot	gaudinėsite, gaudinėsit
jie, jos	gaudinėja	gaudinėjo	gaudinėdavo	gaudinės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	gaudinėčiau		gaudinėtumėme, gaudinėtumėm, gaudinėtume
2 asm.	gaudinėtumei, gaudinėtum		gaudinėtumėte, gaudinėtumėt
3 asm.	gaudinėtų		gaudinėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		gaudinėkime, gaudinėkim
2 asm.	gaudinėki, gaudinėk		gaudinėkite, gaudinėkit
3 asm.	tegaudinėja, tegaudinėjie		tegaudinėja, tegaudinėjie

• žr. pagr. f. gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: gaudinėjąs, gaudinėjantis, gaudinėjanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: gaudinėjęs, gaudinėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: gaudinėdavęs, gaudinėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: gaudinėsiąs, gaudinėsiantis, gaudinėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: gaudinėjamas, gaudinėjama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: gaudinėtas, gaudinėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: gaudinėsimas, gaudinėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: gaudinėtinas, gaudinėtina.
• taip pat žr. pdlv.: gaudinėjant, gaudinėjus, gaudinėdavus, gaudinėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: gaudinėdamas, gaudinėdama.
• taip pat žr. bdn.: gaudinėte, gaudinėtinai.
• Skiemenys: gau-di-nė-ti

gaudinėti

1. (maž.) dažnai gaudyti

Antonimai

    gaudinėti: bendrai

negaudinėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    gaudinėti: Išvestiniai žodžiai

apgaudinėjimas (lt) apgaudinėti (lt) atgaudinėti (lt) gaudinėjimas (lt) išgaudinėti (lt) neapgaudinėti (lt)

negaudinėti (lt) pagaudinėti (lt) pergaudinėti (lt) prigaudinėti (lt) sugaudinėti (lt) užgaudinėti (lt)

---

Dalyvis

gaudinėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėtas, mot. g. gaudinėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtas	gaudinėti	gaudinėta	gaudinėtos	gaudinėta	-
kilm.	gaudinėto	gaudinėtų	gaudinėtos	gaudinėtų	-	-
naud.	gaudinėtam	gaudinėtiems	gaudinėtai	gaudinėtoms	-	-
gal.	gaudinėtą	gaudinėtus	gaudinėtą	gaudinėtas	-	-
įnag.	gaudinėtu	gaudinėtais	gaudinėta	gaudinėtomis	-	-
viet.	gaudinėtame	gaudinėtuose	gaudinėtoje	gaudinėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtasis	gaudinėtieji	gaudinėtoji	gaudinėtosios	-	-
kilm.	gaudinėtojo	gaudinėtųjų	gaudinėtosios	gaudinėtųjų	-	-
naud.	gaudinėtajam	gaudinėtiesiems	gaudinėtajai	gaudinėtosioms	-	-
gal.	gaudinėtąjį	gaudinėtuosius	gaudinėtąją	gaudinėtąsias	-	-
įnag.	gaudinėtuoju	gaudinėtaisiais	gaudinėtąja	gaudinėtosiomis	-	-
viet.	gaudinėtajame	gaudinėtuosiuose	gaudinėtojoje	gaudinėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėtas, mot. g. gaudinėta.
• Skiemenys: gau-di-nė-ti

gaudinėti

1. tas, kurį gaudinėjo

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---