gaudinėta

Taip pat žr.: gaudinėtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėtas, mot. g. gaudinėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtas	gaudinėti	gaudinėta	gaudinėtos	gaudinėta	-
kilm.	gaudinėto	gaudinėtų	gaudinėtos	gaudinėtų	-	-
naud.	gaudinėtam	gaudinėtiems	gaudinėtai	gaudinėtoms	-	-
gal.	gaudinėtą	gaudinėtus	gaudinėtą	gaudinėtas	-	-
įnag.	gaudinėtu	gaudinėtais	gaudinėta	gaudinėtomis	-	-
viet.	gaudinėtame	gaudinėtuose	gaudinėtoje	gaudinėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėtasis	gaudinėtieji	gaudinėtoji	gaudinėtosios	-	-
kilm.	gaudinėtojo	gaudinėtųjų	gaudinėtosios	gaudinėtųjų	-	-
naud.	gaudinėtajam	gaudinėtiesiems	gaudinėtajai	gaudinėtosioms	-	-
gal.	gaudinėtąjį	gaudinėtuosius	gaudinėtąją	gaudinėtąsias	-	-
įnag.	gaudinėtuoju	gaudinėtaisiais	gaudinėtąja	gaudinėtosiomis	-	-
viet.	gaudinėtajame	gaudinėtuosiuose	gaudinėtojoje	gaudinėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėtas.

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---