gaudinėsimu

Taip pat žr.: gaudinėsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėsimas, mot. g. gaudinėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėsimas	gaudinėsimi	gaudinėsima	gaudinėsimos	gaudinėsima	-
kilm.	gaudinėsimo	gaudinėsimų	gaudinėsimos	gaudinėsimų	-	-
naud.	gaudinėsimam	gaudinėsimiems	gaudinėsimai	gaudinėsimoms	-	-
gal.	gaudinėsimą	gaudinėsimus	gaudinėsimą	gaudinėsimas	-	-
įnag.	gaudinėsimu	gaudinėsimais	gaudinėsima	gaudinėsimomis	-	-
viet.	gaudinėsimame	gaudinėsimuose	gaudinėsimoje	gaudinėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėsimasis	gaudinėsimieji	gaudinėsimoji	gaudinėsimosios	-	-
kilm.	gaudinėsimojo	gaudinėsimųjų	gaudinėsimosios	gaudinėsimųjų	-	-
naud.	gaudinėsimajam	gaudinėsimiesiems	gaudinėsimajai	gaudinėsimosioms	-	-
gal.	gaudinėsimąjį	gaudinėsimuosius	gaudinėsimąją	gaudinėsimąsias	-	-
įnag.	gaudinėsimuoju	gaudinėsimaisiais	gaudinėsimąja	gaudinėsimosiomis	-	-
viet.	gaudinėsimajame	gaudinėsimuosiuose	gaudinėsimojoje	gaudinėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėsimas, mot. g. gaudinėsima.

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---