gaudinėjama

Taip pat žr.: gaudinėjamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gaudinėjama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gaudinėjamas, mot. g. gaudinėjama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjamas	gaudinėjami	gaudinėjama	gaudinėjamos	gaudinėjama	-
kilm.	gaudinėjamo	gaudinėjamų	gaudinėjamos	gaudinėjamų	-	-
naud.	gaudinėjamam	gaudinėjamiems	gaudinėjamai	gaudinėjamoms	-	-
gal.	gaudinėjamą	gaudinėjamus	gaudinėjamą	gaudinėjamas	-	-
įnag.	gaudinėjamu	gaudinėjamais	gaudinėjama	gaudinėjamomis	-	-
viet.	gaudinėjamame	gaudinėjamuose	gaudinėjamoje	gaudinėjamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gaudinėjamasis	gaudinėjamieji	gaudinėjamoji	gaudinėjamosios	-	-
kilm.	gaudinėjamojo	gaudinėjamųjų	gaudinėjamosios	gaudinėjamųjų	-	-
naud.	gaudinėjamajam	gaudinėjamiesiems	gaudinėjamajai	gaudinėjamosioms	-	-
gal.	gaudinėjamąjį	gaudinėjamuosius	gaudinėjamąją	gaudinėjamąsias	-	-
įnag.	gaudinėjamuoju	gaudinėjamaisiais	gaudinėjamąja	gaudinėjamosiomis	-	-
viet.	gaudinėjamajame	gaudinėjamuosiuose	gaudinėjamojoje	gaudinėjamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gaudinėjamas.

Etimologija

<= gaudinėti, gaudinėja, gaudinėjo

---