gå

Taip pat žr.: Ga, ir ga

 Danų kalba

Tarimas

• TFA: /ɡɔː/

• audio
  (byla)

Veiksmažodis

gå

1. eiti ^(lt)

Etimologija

Iš Senovės skandinavų kalbos ganga.

---

 Norvegų kalba

Tarimas

• TFA: [ɡɒː]
  •   

Veiksmažodis

gå

1. eiti ^(lt)
2. eitis ^(lt)

Netaisyklingo veiksmažodžio „gå“ formos
Bendratis Infinitiv	Esamasis laikas Presens	Preteritas Preteritum	Perfektas Perfektum	Liepiamoji nuosaka Imperativ	Esamojo laiko dalyvis Presens partisipp	Neveikiamoji forma Passiv
å gå	går	gikk	har gått	gå	gående	gås

Etimologija

Iš senovės skandinavų k. ganga. Šio veiksmažodžio bendratis ir esamojo laiko forma nesutampa su senovės skandinavų k. ganga formomis, ir tam įtakos galėjo turėti rytų skandinavų formos arba vokiečių žemaičių k. gan.

---

 Švedų kalba

Tarimas

• TFA: [ɡoː]
  •   

Veiksmažodis

gå

1. eiti ^(lt)
2. tęstis ^(lt)
   • pvz., nuo taško A iki taško B
3. marš ^(lt)
   • išsireiškime „pasiruošk, dėmesio, marš“

Netaisyklingo veiksmažodžio „gå“ formos (4-oji grupė)
	Veikiamoji rūšis	Neveikiamoji rūšis			Veikiamoji rūšis		Neveikiamoji rūšis
					Esam. l.	Būt. l.	Esam. l.	Būt. l.
Bendratis	att gå	att gås		Tiesioginė nuosaka	går	gick	gås	gicks
Supinas	gått	gåtts
Liepiamoji nuosaka	gå gack1	–		Tariamoji nuosaka2	gå gånge	ginge	gås gånges	ginges
	Dalyviai
	Bendr. g. vns.		Bev. g. vns.			Dgs.
Esam. l.	gående
Būt. l.	gången		gånget			gångna
1 Archaiška ir / arba tarmiška forma.			2 Pasenusios formos.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Šiaurės germanų kalbų vertimai) eiti: judėti 

Norvegų kalba: gå (no)

Švedų kalba: gå (sv)

Etimologija

Iš senosios švedų k. ga, iš senovės skandinavų k. ganga, iš germanų prokalbės *gāną, iš indoeuropiečių prokalbės *ǵʰeh₁-.

Taip pat žiūrėkite

• Svenska Akademiens Ordböcker – „gå“

---