Pereiti prie turinio

fugl

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Tarimas

[taisyti]

Daiktavardis

[taisyti]

fugl (bendr. g.)

  1. paukštis (lt)

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. fogl, fugl, iš germanų prokalbės *fuglaz. Giminiškas anglų k. fowl, farerų k. fuglur, gotų k. 𐍆𐌿𐌲𐌻𐍃 (fugls), islandų k. fugl, jemtlandų k. fagel, nyderlandų k. vogel, naujosios norvegų k. fugl, nornų k. fugl, norvegų k. fugl, švedų k. fågel, vokiečių k. Vogel.

Kategorijos

[taisyti]

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: [fʏkl]
  • Rimuojasi: ʏkl

Daiktavardis

[taisyti]

fugl (vyr. g.)

  1. paukštis (lt)

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. fogl, fugl, iš germanų prokalbės *fuglaz. Giminiškas anglų k. fowl, danų k. fugl, farerų k. fuglur, gotų k. 𐍆𐌿𐌲𐌻𐍃 (fugls), jemtlandų k. fagel, nyderlandų k. vogel, naujosios norvegų k. fugl, nornų k. fugl, norvegų k. fugl, švedų k. fågel, vokiečių k. Vogel.

Kategorijos

[taisyti]

Daiktavardis

[taisyti]

fugl (vyr. g.)

  1. paukštis (lt)

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. fogl, fugl, iš germanų prokalbės *fuglaz. Giminiškas anglų k. fowl, danų k. fugl, farerų k. fuglur, gotų k. 𐍆𐌿𐌲𐌻𐍃 (fugls), islandų k. fugl, jemtlandų k. fagel, nyderlandų k. vogel, nornų k. fugl, norvegų k. fugl, švedų k. fågel, vokiečių k. Vogel.

Kategorijos

[taisyti]

Paukštelis

Tarimas

[taisyti]

Daiktavardis

[taisyti]

fugl (vyr. g.)

  1. paukštis (lt)
Daiktavardžio fugl formos
Vienaskaita Daugiskaita
Nežym. Žym. Nežym. Žym.
Vyr. g. en fugl fuglen fugler fuglene

Etimologija

[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. fogl, fugl, iš germanų prokalbės *fuglaz. Giminiškas anglų k. fowl, danų k. fugl, farerų k. fuglur, gotų k. 𐍆𐌿𐌲𐌻𐍃 (fugls), islandų k. fugl, jemtlandų k. fagel, naujosios norvegų k. fugl, nyderlandų k. vogel, nornų k. fugl, švedų k. fågel, vokiečių k. Vogel.

Kategorijos

[taisyti]