dirbtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dirbtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dirbtas, mot. g. dirbta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dirbtas	dirbti	dirbta	dirbtos	dirbta	-
kilm.	dirbto	dirbtų	dirbtos	dirbtų	-	-
naud.	dirbtam	dirbtiems	dirbtai	dirbtoms	-	-
gal.	dirbtą	dirbtus	dirbtą	dirbtas	-	-
įnag.	dirbtu	dirbtais	dirbta	dirbtomis	-	-
viet.	dirbtame	dirbtuose	dirbtoje	dirbtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dirbtasis	dirbtieji	dirbtoji	dirbtosios	-	-
kilm.	dirbtojo	dirbtųjų	dirbtosios	dirbtųjų	-	-
naud.	dirbtajam	dirbtiesiems	dirbtajai	dirbtosioms	-	-
gal.	dirbtąjį	dirbtuosius	dirbtąją	dirbtąsias	-	-
įnag.	dirbtuoju	dirbtaisiais	dirbtąja	dirbtosiomis	-	-
viet.	dirbtajame	dirbtuosiuose	dirbtojoje	dirbtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dirbtas, mot. g. dirbta.
• Skiemenys: dirb-tus

dirbtus

1. tas, kurį dirbo

Etimologija

<= dirbti, dirba, dirbo

---