davokiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

davokiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. davokiantis, mot. g. davokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davokiąs, davokiantis	davokią, davokiantys	davokianti	davokiančios	-	davokią
kilm.	davokiančio	davokiančių	davokiančios	davokiančių	-	-
naud.	davokiančiam	davokiantiems, davokiantiem	davokiančiai	davokiančioms, davokiančiom	-	-
gal.	davokiantį	davokiančius	davokiančią	davokiančias	-	-
įnag.	davokiančiu	davokiančiais	davokiančia	davokiančiomis	-	-
viet.	davokiančiame, davokiančiam	davokiančiuose, davokiančiuos	davokiančioje, davokiančioj	davokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	davokiantysis	davokiantieji	davokiančioji	davokiančiosios	-	-
kilm.	davokiančiojo	davokiančiųjų	davokiančiosios	davokiančiųjų	-	-
naud.	davokiančiajam	davokiantiesiems	davokiančiajai	davokiančiosioms	-	-
gal.	davokiantįjį	davokiančiuosius	davokiančiąją	davokiančiąsias	-	-
įnag.	davokiančiuoju	davokiančiaisiais	davokiančiąja	davokiančiosiomis	-	-
viet.	davokiančiajame	davokiančiuosiuose	davokiančiojoje	davokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. davokianti.
• Skiemenys: da-vo-kian-tis

davokiantis (nevart.)

1. tas, kuris davokia

Etimologija

<= davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    davokiantis: bendrai

nedavokiantis (lt)

Vertimai

  davokiantis: bendrai

---