darašiusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

darašiusi (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. darašęs, mot. g. darašiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	darašęs	darašę	darašiusi, darašius	darašiusios	-	darašę
kilm.	darašiusio	darašiusių	darašiusios	darašiusių	-	-
naud.	darašiusiam	darašiusiems	darašiusiai	darašiusioms	-	-
gal.	darašiusį	darašiusius	darašiusią	darašiusias	-	-
įnag.	darašiusiu	darašiusiais	darašiusia	darašiusiomis	-	-
viet.	darašiusiame	darašiusiuose	darašiusioje	darašiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	darašiusysis	darašiusieji	darašiusioji	darašiusiosios	-	-
kilm.	darašiusiojo	darašiusiųjų	darašiusiosios	darašiusiųjų	-	-
naud.	darašiusiajam	darašiusiesiems	darašiusiajai	darašiusiosioms	-	-
gal.	darašiusįjį	darašiusiuosius	darašiusiąją	darašiusiąsias	-	-
įnag.	darašiusiuoju	darašiusiaisiais	darašiusiąja	darašiusiosiomis	-	-
viet.	darašiusiajame	darašiusiuosiuose	darašiusiojoje	darašiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. darašęs.
• Skiemenys: da-ra-šiu-si

darašiusi (nevart.)

1. ta, kuri darašė

Etimologija

<= darašyti, darašo, darašė <= da- + rašyti, rašo, rašė

Vertimai

  darašiusi: bendrai

---