damokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėdavęs, mot. g. damokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėdavęs	damokėdavę	damokėdavusi, damokėdavus	damokėdavusios	-	damokėdavę
kilm.	damokėdavusio	damokėdavusių	damokėdavusios	damokėdavusių	-	-
naud.	damokėdavusiam	damokėdavusiems	damokėdavusiai	damokėdavusioms	-	-
gal.	damokėdavusį	damokėdavusius	damokėdavusią	damokėdavusias	-	-
įnag.	damokėdavusiu	damokėdavusiais	damokėdavusia	damokėdavusiomis	-	-
viet.	damokėdavusiame	damokėdavusiuose	damokėdavusioje	damokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėdavusysis	damokėdavusieji	damokėdavusioji	damokėdavusiosios	-	-
kilm.	damokėdavusiojo	damokėdavusiųjų	damokėdavusiosios	damokėdavusiųjų	-	-
naud.	damokėdavusiajam	damokėdavusiesiems	damokėdavusiajai	damokėdavusiosioms	-	-
gal.	damokėdavusįjį	damokėdavusiuosius	damokėdavusiąją	damokėdavusiąsias	-	-
įnag.	damokėdavusiuoju	damokėdavusiaisiais	damokėdavusiąja	damokėdavusiosiomis	-	-
viet.	damokėdavusiajame	damokėdavusiuosiuose	damokėdavusiojoje	damokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. damokėdavusi.
• Skiemenys: da-mo-kė-da-vęs

damokėdavęs (nevart.)

1. tas, kuris damokėdavo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėdavęs: bendrai

nedamokėdavęs (lt)

Vertimai

  damokėdavęs: bendrai

---