damokėdavusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėdavusi (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėdavęs, mot. g. damokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėdavęs	damokėdavę	damokėdavusi, damokėdavus	damokėdavusios	-	damokėdavę
kilm.	damokėdavusio	damokėdavusių	damokėdavusios	damokėdavusių	-	-
naud.	damokėdavusiam	damokėdavusiems	damokėdavusiai	damokėdavusioms	-	-
gal.	damokėdavusį	damokėdavusius	damokėdavusią	damokėdavusias	-	-
įnag.	damokėdavusiu	damokėdavusiais	damokėdavusia	damokėdavusiomis	-	-
viet.	damokėdavusiame	damokėdavusiuose	damokėdavusioje	damokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėdavusysis	damokėdavusieji	damokėdavusioji	damokėdavusiosios	-	-
kilm.	damokėdavusiojo	damokėdavusiųjų	damokėdavusiosios	damokėdavusiųjų	-	-
naud.	damokėdavusiajam	damokėdavusiesiems	damokėdavusiajai	damokėdavusiosioms	-	-
gal.	damokėdavusįjį	damokėdavusiuosius	damokėdavusiąją	damokėdavusiąsias	-	-
įnag.	damokėdavusiuoju	damokėdavusiaisiais	damokėdavusiąja	damokėdavusiosiomis	-	-
viet.	damokėdavusiajame	damokėdavusiuosiuose	damokėdavusiojoje	damokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. damokėdavęs.
• Skiemenys: da-mo-kė-da-vu-si

damokėdavusi (nevart.)

1. ta, kuri damokėdavo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėdavusi: bendrai

nedamokėdavusi (lt)

Vertimai

  damokėdavusi: bendrai

---