cilvēks
Išvaizda

| 1-oji linksniuotė | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
cilvēks | cilvēki |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
cilvēka | cilvēku |
| Naudininkas Datīvs |
cilvēkam | cilvēkiem |
| Galininkas Akuzatīvs |
cilvēku | cilvēkus |
| Įnagininkas Instrumentālis |
cilvēku | cilvēkiem |
| Vietininkas Lokatīvs |
cilvēkā | cilvēkos |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
cilvēk! / cilvēks! | cilvēki! |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [tsìlvæ̀ːks]
Daiktavardis
[taisyti]Mažybinė forma: cilvēciņš
Frazeologizmai
[taisyti]- cilvēktiesības – žmogaus teisės
- cilvēku rase – žmogaus rase
- cilvēka dēls - žmogaus sūnus
- cilvēks cilvēkam cilvēks – žmogus žmogui žmogus
- cilvēks cilvēkam vilks – žmogus žmogui vilkas
- cilvēks domā, bet Dievs lemj – žmogus siūlo ir Dievas disponuoja
- katram cilvēkam ir vajadzīgs cilvēks - kiekvienam žmogui reikia žmogaus
- cilvēki meklē cilvēkus - žmonės ieško žmonių
Etimologija
[taisyti]Skolinys iš senosios rytų slavų k. человѣкъ (čelověkŭ) (palyg. rusų k. человек (čelovék), iš slavų prokalbės čelověkъ, iš ankstenio *kelověkъ). Žodis vīrs („vyras“) anksčiau kartu reiškė „žmogus“. Remiantis tuo, kad buvo prarastas prieš tai buvęs specifinis terminas (palyg. lietuvių k. žmogus, lotynų k. homo), ši polisemija galėjo paskatinti žodžio pasiskolinimą.[1]
Nuorodos
[taisyti]- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „cilvēks“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN