ben

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: Ben, ir běn

 Senoji airių kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

ben

  1. moteris (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Danų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

ben

  1. koja (lt) (Žmogaus anatomija)

Etimologija[taisyti]

Iš senovės norvegų k. bein.



 Menksiečių kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

ben (mot. g.)

  1. moteris (lt)



Vikiteka

 Norvegų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

ben (bev. g.)

  1. kaulas (lt) (Anatomija)



 Škotų kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

ben

  1. kalnas (lt) (Geografija)

Etimologija[taisyti]

Iš galų k. beinn.



 Švedų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

Žodžio ben kaitymas Vienaskaita Daugiskaita
(bev. g.) Nežymimasis Žymimasis Nežymimasis Žymimasis
Vardininkas ben benet ben benen
Kilmininkas bens benets bens benens

ben (bev. g.)

  1. koja
  2. bet koks kaulas, griaučių dalis

 Turkų kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

ben

  1.  (lt)

Etimologija[taisyti]

Tiurkų prokalbės kilmės žodžiai. Iš senosios tiurkų k. men.