bėgtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bėgtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bėgtinas, mot. g. bėgtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgtinas	bėgtini	bėgtina	bėgtinos	bėgtina	-
kilm.	bėgtino	bėgtinų	bėgtinos	bėgtinų	-	-
naud.	bėgtinam	bėgtiniems	bėgtinai	bėgtinoms	-	-
gal.	bėgtiną	bėgtinus	bėgtiną	bėgtinas	-	-
įnag.	bėgtinu	bėgtinais	bėgtina	bėgtinomis	-	-
viet.	bėgtiname	bėgtinuose	bėgtinoje	bėgtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgtinasis	bėgtinieji	bėgtinoji	bėgtinosios	-	-
kilm.	bėgtinojo	bėgtinųjų	bėgtinosios	bėgtinųjų	-	-
naud.	bėgtinajam	bėgtiniesiems	bėgtinajai	bėgtinosioms	-	-
gal.	bėgtinąjį	bėgtinuosius	bėgtinąją	bėgtinąsias	-	-
įnag.	bėgtinuoju	bėgtinaisiais	bėgtinąja	bėgtinosiomis	-	-
viet.	bėgtinajame	bėgtinuosiuose	bėgtinojoje	bėgtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bėgtinas, mot. g. bėgtina.

bėgtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia bėgti

Etimologija

<= bėgti, bėga, bėgo

---