bėgamu

Taip pat žr.: bėgamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

bėgamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. bėgamas, mot. g. bėgama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgamas	bėgami	bėgama	bėgamos	bėgama	-
kilm.	bėgamo	bėgamų	bėgamos	bėgamų	-	-
naud.	bėgamam	bėgamiems	bėgamai	bėgamoms	-	-
gal.	bėgamą	bėgamus	bėgamą	bėgamas	-	-
įnag.	bėgamu	bėgamais	bėgama	bėgamomis	-	-
viet.	bėgamame	bėgamuose	bėgamoje	bėgamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	bėgamasis	bėgamieji	bėgamoji	bėgamosios	-	-
kilm.	bėgamojo	bėgamųjų	bėgamosios	bėgamųjų	-	-
naud.	bėgamajam	bėgamiesiems	bėgamajai	bėgamosioms	-	-
gal.	bėgamąjį	bėgamuosius	bėgamąją	bėgamąsias	-	-
įnag.	bėgamuoju	bėgamaisiais	bėgamąja	bėgamosiomis	-	-
viet.	bėgamajame	bėgamuosiuose	bėgamojoje	bėgamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. bėgamas, mot. g. bėgama.

bėgamu

1. tas, kurį bėga

Etimologija

<= bėgti, bėga, bėgo

---