atvoktinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvoktinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvoktinas, mot. g. atvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvoktinas	atvoktini	atvoktina	atvoktinos	atvoktina	-
kilm.	atvoktino	atvoktinų	atvoktinos	atvoktinų	-	-
naud.	atvoktinam	atvoktiniems	atvoktinai	atvoktinoms	-	-
gal.	atvoktiną	atvoktinus	atvoktiną	atvoktinas	-	-
įnag.	atvoktinu	atvoktinais	atvoktina	atvoktinomis	-	-
viet.	atvoktiname	atvoktinuose	atvoktinoje	atvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvoktinasis	atvoktinieji	atvoktinoji	atvoktinosios	-	-
kilm.	atvoktinojo	atvoktinųjų	atvoktinosios	atvoktinųjų	-	-
naud.	atvoktinajam	atvoktiniesiems	atvoktinajai	atvoktinosioms	-	-
gal.	atvoktinąjį	atvoktinuosius	atvoktinąją	atvoktinąsias	-	-
įnag.	atvoktinuoju	atvoktinaisiais	atvoktinąja	atvoktinosiomis	-	-
viet.	atvoktinajame	atvoktinuosiuose	atvoktinojoje	atvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvoktinas, mot. g. atvoktina.
• Skiemenys: at-vok-ti-nus

atvoktinus

1. tas, dėl kurio reikia atvokti

Etimologija

<= atvokti, atvokia, atvokė <= at- + vokti, vokia, vokė

---