atskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atskolinantis, mot. g. atskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atskolinąs, atskolinantis	atskoliną, atskolinantys	atskolinanti	atskolinančios	-	atskoliną
kilm.	atskolinančio	atskolinančių	atskolinančios	atskolinančių	-	-
naud.	atskolinančiam	atskolinantiems, atskolinantiem	atskolinančiai	atskolinančioms, atskolinančiom	-	-
gal.	atskolinantį	atskolinančius	atskolinančią	atskolinančias	-	-
įnag.	atskolinančiu	atskolinančiais	atskolinančia	atskolinančiomis	-	-
viet.	atskolinančiame, atskolinančiam	atskolinančiuose, atskolinančiuos	atskolinančioje, atskolinančioj	atskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atskolinantysis	atskolinantieji	atskolinančioji	atskolinančiosios	-	-
kilm.	atskolinančiojo	atskolinančiųjų	atskolinančiosios	atskolinančiųjų	-	-
naud.	atskolinančiajam	atskolinantiesiems	atskolinančiajai	atskolinančiosioms	-	-
gal.	atskolinantįjį	atskolinančiuosius	atskolinančiąją	atskolinančiąsias	-	-
įnag.	atskolinančiuoju	atskolinančiaisiais	atskolinančiąja	atskolinančiosiomis	-	-
viet.	atskolinančiajame	atskolinančiuosiuose	atskolinančiojoje	atskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atskolinantis, mot. g. atskolinanti.
• Skiemenys: at-sko-li-nan-čių-jų

atskolinančiųjų

1. tas, kuris atskolina

Etimologija

<= atskolinti, atskolina, atskolino <= at- + skolinti, skolina, skolino

---