atsivaišintojais

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsivaišintojais (dkt., vyr. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivaišintojas	atsivaišintojai
kilm.	atsivaišintojo	atsivaišintojų
naud.	atsivaišintojui	atsivaišintojams
gal.	atsivaišintoją	atsivaišintojus
įnag.	atsivaišintoju	atsivaišintojais
viet.	atsivaišintojuje	atsivaišintojuose
šauksm.	atsivaišintojau	atsivaišintojai

• žr. pagr. f. atsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsivaišintoja.

atsivaišintojais

1. tas, kuris atsivaišina

Etimologija

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---